Santrauka
Ažsinorėjau esė formu pateikt biškiukų infarmacijąs apie savą gimtų kraštų ir jo tarmį. Mislyju, kad tarmėm negalima laist išnykt ir jos turi būt gyvąs, vartojamąs šeimosu, kaimų ir miestelių bendruomenėsu, turi būt matąmąs ir pristatąmąs interneti ir literatūrąj.
Pirma dalis.
