Rytų Lietuvoj yr tąkia istorinė žemė, katara vadinas Nalšia. Šita žemė sanovėj buvą ti, kur dabar yr Švincionių ir Ignalinąs rajonai, Vilniaus rajoną gabalas, i zdoravas gabalas Baltarusijąs. Dabar šitoj žemėj ūtaryja cekavu i unikaliu tarmi. Kaip šitų tarmį vadint, kalbininkai ir patys nežiną. Vieni mislyja, kad cia yr rytų aukštaicių tarmė, ale vis dėlto ne tąkia - Švicioniškiai ir Ignaliniškiai dzūkuoja, a prie Utenai i Malėtų dzūkavimą nėr. I žodziai daug kurie skirias. Kiti kalbininkai mislyja, kad Švincioniškiai da Ignaliniškiai - tai anys yr rytų dzūkai (vilniškiai). Nu jau atsiprašąm, ale niekas šitam regioni savys dzūkais nelaiką. Dzųkiją tąli, ažu Vilniaus, ė par mus Aukštaitijąs nacionalinys parkas, tai kokia mes Dzūkija? Nevieryjam. Nu, ale kalbininkai tegul mislyja kap jiem noris, maną tikslas ne tąkis. Sumislyjau padaryt nedidelį žądynelį nalšėnų tarmės su vertimu lietuvių kalbon. Cia ne visi žodziai, aišku, nu kas gi visus žodzius gali suskaityt? Bus dą i daugiau, ale gal kadu paskui. Pradziai šitus paskaitykit i pajauskit rytų Lietuvos melodikų. Gerą skaitymą.
Kalvaratas - verpimo ratelis
Rasikeverčioją - išsiskėtė, patogiai atsisėdo
Razagrojus - betvarkė
Raštavonė - statybiniai pastoliai
Apalupka - lentos, kuriose liejami pamatai
Ceberkas - indas vandeniui ar ėdalui
Šaladrajus, šalaplūtas - nerimtas vaikinas, kvailys, lengvabūdis
Kamblys - nupjauto medžio kamieno ar šakos atsikišęs galas
Lungenycia - langinė
Kamariūtė - sandėliukas
Čeverykos - batai
Burka - paltas ar kailiniai
Laskūtas - skuduras
Venzlas - skudurai, susukti į ryšulį
Sinkliai - dulkės
Rasipaložyjys - plačiai atsisėdęs
Lobas - pakalnė, žema vieta
Špalieriai - tapetai
Manketai - rankovės (gal labiau rankogaliai)
Garlonas - rėksnys
Gleizoja - terlioja
Driūblė - tamsus lietaus debesis
Guronas - paprastas šviesus kamuolinis debesis, ne lietaus
Keverioja - bado ar krapšto kokią nors skylę
Kalvaratinė - išvažinėtas purvas, ypač sušalęs
Bekelė - blogas kelias
Baškaukė - galva (pajuokiamai)
Nusgrūdą - nugriuvo
Parsgrūdą, išsigrūdą - parėjo, išėjo (piktai)
Bašmokai - batai
Prinčius - paltas
Veilokai - veltiniai
Liesvos, drobynos - kopėčios
Tūso - tampo
Patūsa - nerimta mergina, paleistuvė
Žliuginas, žliūgsą - šlapias, šlampa
Zomkas - spyna
Kliemka - durų rankena
Bruves - antakiai
Žuves - žuvys
Duntes - dantys
Laidokas - nerimtas vaikinas, pasileidėlis
Ažudaras - gardas vištoms ar gyvuliams
Moliuja - dažo
Piela - pjūklas
Kūjelis - plaktukas
Lopa - įrankis vinims traukti
Praskiepas - sijono skeltukas
Palos - sijono ar palaidinės kraštai, marškinių skvernai
Luišis - maišo galas
Paožerė - paežerė
Ravas - griovys
Kudlos - gaurai
Tričverciavas sloikas - trijų ketvirčių litro stiklainis
Gvintas - varžtas (susisukys gvintan - kreivas žmogus)
Keverionė - sunkiai vaikštantis, senas žmogus
Keblas - žioplas
Nedasgodoja - nesupranta
Nesukuvėkąja - nesusigaudo
Guzikas - saga
Razumnas - protingas
Aina kepurstiem - eina griūdamas (dažniausiai apie girtą)
Kuldašyja - muša
Sukoliečyjo - sužeidė
Tazikas, tazas - didelis dubuo rūbams plauti
Petelnia - keptuvė
Kociojas - voliojas
Spatkelis - lėkštutė
Plotka - kalėdinis paplotėlis
Zamba, zambyja, bambyja - erzinantis garsas, įkyriai skambėti
Niekocia - medinė gelda
Šiepa - spinta
Lažia - lova
Ūšiekas - durų stakta
Sūspara - medinio namo kampas, kur sunerti rąstai
Pasūspariais - palei sienas
Ladanycia - plikledis
Skratė (1) - trumpa apvali medžio kaladėlė
Skratė (2) - laumžirgis
Čiulmikas - medinis muštukas cigaretėms rūkyti
Kanova - griovys, dažniausiai vandeniui nutekėti
Balbotyja - šneka nesąmones
Škerpetkos - kojinės
Kriūkas - kablys
Trelyja - pliurpia kvailystes
Ryzas - skuduras, arba gali būti net normalus tvarkingas rūbas
Klietkotas - languotas
Bubiniuotas - taškuotas
Guli plozu - guli išsitiesęs
Pasprabuik - pabandyk
Storotis - stengtis
Galka - š... gabalas (žmogaus)
Armidelius - triukšmas
Plaksa - bevalis, silpno charakterio žmogus
Bajavas - agresyvus, aktyvus, stiprus
Baibokas - paaugęs vaikas, bet dar ne paauglys
Leiba - aukštas žmogus
Putronas - murzius
Šikonas - mažas vaikas (pašaipiai)
Atsiputrojys - išsitepęs maistu, atsiseilėjęs
Čiurmalyja - laižo, seilėja, traukia snarglius į nosį
Zerletyja - apčiupinėja maistą arba palaižo ir palieka
Zababonai - nesąmonės
Bosnios - kvailos kalbos
Zarzuliai - kabantys papuošalai, visokie nutysę siūlai ar plaukai, blizgučiai
Plėmas - dėmė
Ažupinciai, pintai - kulnai
Treideloja - nuolat laksto skystai tuštintis
Pripumpys, prisprogys - girtas, prigėręs
Do - dar
Ba - nes
Itokis, itokia - toks, tokia
Anas, ana, anys, anos - jis, ji, jie, jos
Grauzmas - griaustinis
Koronė - bausmė
Štankietas - tvoros stulpelis
Palavikas - kilimas
Abrūsas - rankšluostis
Šabtūnas - burtininkas, užkalbėtojas
Sarojus - pašiūrė, malkinė
Bulbieniai - bulvienojai
Batviniai - burokų lapai
Kaltūnas - susivėlusių plaukų kuodas
Skrumzlės - kremzlės
Švinciotka - senovinis „kastetas“, naudotas muštynėse per šokius
Atsibryzgiejys - apiplyšęs
Šalošius - paaukštinimas, staomas per vestuves
Ramu - linksma (par mus kaimi ramiai šoka)
Spakainas - ramus
Stupyk - atstok
Buktai - Lyg tai
Kiba, maš, meš, musi - gal
Loska, loskavas - geranoriškumas, geras
Neliuckas - negeras
Pracimytis, pracimnas - prieštarauti, linkęs į konfliktus
Paskudnas - bjaurus
Išskapytas - iškastruotas
Šiušynas - tankiai suaugę krūmai ar žolės
Šyba - lango stiklas
Keturka - kelnių „klynas“
Sklepas - rūsys
Bolkos - lubų balkiai
Kriaušas - skardis
Strošna, striokas - baisu, baimė
Rodastis - džiaugsmas
Rokunda - rakandai
Klunkiai - kokie nors nereikalingi daiktai
Spodnycia, undarokas - sijonas
Daboja - žiūri
Mislyja - galvoja
Ūtaryja - kalba
Ūturka - šnekos, pokalbis
Smalyja - rūko
Šekocius - išdykęs, judrus vaikas
Morkva - morka
Kupčius - prekiautojas
Klyjaunas - „lipnus“ žmogus, lengvai visur susibendraujantis
Nulailėjo - nuvyto
Paukštie - paukštis
Kvietkai - gėlės
Šieželka, šioželka - kūdra
Kazirkas - kepurės snapelis
Kepeliūšas - skrybelė
Kalnierius - apykaklė
Galstukas - kaklaraištis
Glotka - burna
Burna - visas veidas (ryti burnų prausiaus - ryte prausiausi veidą)
Mažuciukas, mažuciūtie - mažas, maža
Plyta - krosnis
Pleskas - plokščias
Zdoravas - storas, stambus, didelis
Pūčkelė - dėžutė
Kuparas, kuperkas - skrynia
Vazakoja - tampo, neatsargiai svaido kokį nors daiktą
Grūšia - kriaušė
Žukas - vabalas
Šutas - karštis
Keperėjas - ropščiasi
Keburdojas - spurda
Brukas - akmenimis gręstas kelias
Zoslanas - suolas
Zarkolas - vedrodis
Žiburiukai - smulkiai skaldytos malkos prakuroms
Močiaka - pamotė
Vesalia - vestuvės
Pastriežniai - įstrižai
Perajo - ištisai
Kūlokas - kumštis
Staciai - tiesiai, iš karto (aisiu staciai namo - eisiu iš karto namo, niekur neužeisiu)
Cielas - visas
Prauda - teisybė
Kuokynė - kaimo šokiai
Razpirdoliną - sugadino, suniokojo
Nosystas - didžianosis
Bumbuliai - akys (pajuokiamai)
Smaradas - smarvė
Skrumzlės - kremzlės
Pakavoją (1) - paslėpė
Pakavoją (2) - palaidojo
Pakravai - laidotuvės
Svėpuoja - dūsta
Dūsuoja - kvėpuoja
Nekapuja - nesupranta
Pokši, pykši - kala
Mozoja - tepa
Mostis - vaistai (tepami)
Liečyja - gydo
Aralka, arielka - degtinė
Bolius - šventė, balius
Kramėzuoja - kosti
Sprunguoja - žagsi, kosti (pasispringdamas)
Kumžloja - valgo pilna burna
Procuja - dirba
Pucuja - valgo
Kardijonas - armonika
Grubijonas - grubus žmogus
Mauklė - įmautė (popieriui ir t. t.)
Akuliorai - akiniai
Kupčius - prekybininkas
Busilas - gandras
Gagolas - grūstis
Budės - ūmedės
Eglius - kadagys
Makoja - maknoja košę ar purvą
Ramuliai - ramunės
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Karilė
Sukurta: 2013-05-22 19:39:07
Ir ką? Smetona peržiūrėjęs šį sąrašą sakytų, kad pusė šitų žodžių - barbarizmai.
Sunku mums, pasiryžusiems gimtąsias tarmes apginti... Tiek visko dar neištirta, neaptarta...
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2013-05-06 11:06:57
Na, didelė dalis tų žodžių vartoti, matyt, didelėje Lietuvos dalyje ir pažįstami daugeliui ir dabartinės bendrinės lietuvių kalbos laikomi kaip neteiktini (kalbininkų nuopelnas), dalis iš jų yra ne leksinės tarmės ypatybės, o tik fonetinės. Kai kurie tikrai atskleidžia tik tos tarmės savitumą - ir tai puiku ir nuostabu. Jaunajai kartai tai jau nebepažįstama archaika. Mūsų šnektoje pavyzdžiui, "rokunda" visai ką kita reiškia.
Vartotojas (-a): P Aibutis
Sukurta: 2013-05-06 10:38:55
Pagarba ažu tų didelį naudingų darbų. Par mus jusų tarmį vadina cieksais.
Yra uteniškiam ir cieksam naudingas žadynas tai A. Vilutytės "Kaltanėnų šnektos žodynas" , nes Kaltanėnai yra un tarmių rubiažiaus.Nars mes netalimi susiedai, ale kai katrų žodžių prasmias skirias.
Pav.sinkliai- šieno nuobiros o ne dulkės
pracimnas- keistas, nepriimtinas
driūblas- matamas lietaus srautas iš debesio. Saka -"Debesys su driūblam"
Labai laukiam tęsinio
Vartotojas (-a): semema
Sukurta: 2013-05-06 09:19:48
meliodija žodžiuos ... tikrai
daug iš slavų paveldas Zomkas - spyna /zamok/
Bruves /brovi/ antakiai,
liečiti liečit gydyt ...
ačiū už tokį turtą suneštą po kruopelę
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2013-05-06 08:22:50
man labai patiko.Skaičiau tuos žodžius, tiek daug negirdėtų, bet yra ir tokių, kuriuos Dzūkijoje vartojame arba bent panačiai sakome.Ačių.