Santrauka
Kartą, o tai buvo taip neseniai, aš išėjau ir palikau save. Dėl ko? Tiesiog norėjau išeiti ir po to vėl rasti save. Skamba kažkaip absurdiškai, aš tai suprantu. Įdomiausia, kad grįžęs radau viską, ką palikau. Radau netgi daugiau, nei tikėjausi. Bet savęs taip ir neaptikau. Vis dar ieškau. Vaikštau po savo pasaulį, kalbinu savo pažįstamus, draugus ir artimuosius, bet savęs nerandu. Įdomiausia tai, kad kiti mane randa. Galbūt ne visai tokį, kokį buvo įpratę matyti, galbūt labai panašų, bet randa. Tuomet pagalvojau, kad norint save rasti, pirmiausiai reikia suprasti, kam ir kodėl save palieki.
Santrauka
Tiesiog tokia nuotaika. O gal tai kalba mano pasąmonė?
Santrauka
Tebūnie tokios naktys niekada nesibaigia. Jau vien todėl, kad jos paskutinės.
Santrauka
Taip ir būna - ten tolyn žiūri, o po nosimi nematai tau skirtos. O po to jau vėlu...
Santrauka
Skiriu tiems, kurie laksto po pasaulį lengvesnės duonos ieškodami :)
Santrauka
O juk viltį nereikia niekuomet pamesti, ja reikia tikėti...
Santrauka
Norėjau pavadinti /Neištikimybė/, nes eilės yra apie tai. Tik kažkaip man toks pavadinimas neskamba...
Santrauka
Išdidžioms (o gal fatališkoms?) moterims.