← Atgal

Komentarai

Kūrinio nuoroda: https://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/41693

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): pabiruogė

Sukurta: 2010-03-13 15:30:41

Graži alegorija. Kiekvienas suranda savo vietą po saule. :-)

Vartotojas (-a): klajūnė

Sukurta: 2010-03-12 23:06:11

teisingai

Anonimas

Sukurta: 2010-03-12 13:11:23

gili prasmė, taip tiksliai sukurtas žmogaus, trokštančio padaryti karjerą mieste, įvaizdis... Man labai patiko... Gal būt aš mokysiuos šį eilėrštį mintinai, kad savo jaunimėliui padeklamuočiau...

Vartotojas (-a): antanas vėjyje

Sukurta: 2010-03-12 08:50:40

geras;)

Anonimas

Sukurta: 2010-03-12 03:45:41

Tiek su šakaliu, tiek su pagaliu. Ir tas kiaulės abrozdukas neviliojantis, ir šuneliui ne rojus, bet nepabandęs nesužinosi.

Vartotojas (-a): radaa

Sukurta: 2010-03-12 00:34:04

Vaje. Vargšas šunelis... :)

Vartotojas (-a): Maybe

Sukurta: 2010-03-12 00:31:17

taip ir reikia tam sargiui,nors kartais reikia pabandyt,o gal pavyks? :) kaip tam personažui kiaulei ir nevalia lapnoti , tokia pozicija baigiasi puodo dangčiu virš galvos.
aš visgi pateisinu sargį,negražiai čia autorius apie jį.

Vartotojas (-a): Laũmele

Sukurta: 2010-03-12 00:18:04

sarkazmo pilna realybė:)...bet jautrumo nepaslepia ir ,,kiauliški\" žodžiai...:)...nepabėksi ,kaip lietau, nuo savęs :)

Anonimas

Sukurta: 2010-03-13 20:22:24

Nutrūko šuva nuo grandinės
Ir visą kaimą aplojo,
Tą naktį kaip gaila poetas,
truputi (nepyk), na neišsimiegojo...