Tai baigsis šis konkursas kada nors, ar taip ir liks pakibęs su perversta komisija –
                lyg tas Pranis ant mėnulio pilnaties.
 
 

O man patinka, kad "Pranis" minimas. Šaunūs judu žmonės; ne be reikalo abu prisimenu, kai tik į mėnulio pilnatį pasižiūriu...

Sukurta: 2015-06-06 13:48:50  – tikrai į pievas. Prašauta žiauriai – net nebeaišku kur, dėl ko, kas negerai.

         Juokinga, tai ir juokimės – būtent: ko čia piktintis, kada juoktis reikia.
 

         Gerbiama Renata!
      Visiškai teisingas Jūsų 2015-06-04 23:22 komentaras, tik į priešingą pusę nulinkęs... Ir kiek pavėluotas.
      Visos Jūsų komentaro mintys jau kadai ir nuosekliau išsakytos Algmar straipsniuose „Tarmės ir žmonės“. Gaila kad neskaitėte – nekartotumėte. Peržvelkite nors dabar, ir bus aiškios kryptys ir komedijos. Komedijos – aišku juokinga: juokinga tų, ambicijų nuo šviežio vėjo užmūrytųjų, laikysena, juokingos vandens prisemtos burnos.
      Bet kiek nepasitenkinimo apreiškimų – ne dėl reikalo, tobulinimo, o kad jauki ramybė sudrumsta. Kur tai matyta – galvoti reikia...
      Pabandyk nesijuokti Pranio ir panašius komentarus ar tarstelėjimus paskaitęs. Štai ir Jūsų „ar pats sau neatsibodot“ – grynai iš Pranio „klausimų“ repertuaro. Kiba pasufleruotas?
 
      Juokinga, tai ir juokimės – būtent: ko čia piktintis, kad juoktis reikia.
 

      Pranis, kaip visada, itin mėgsta uždavinėti klausimus, į kuriuos atsakymus puikiausiai žino... Jei Pranio paklausi – atsakymo negausi... mat ne ten lenkia, tai ir nesivargina, kad atsakymą sugraibytų. Griebiasi Šopenhauerio – vis šiaudas.
 
      Nuomonės, klausimai, atsakymai ir aplinkybės tarmių tema išdėstyta Algmar straipsniuose. Konkurso proga bandžiau supažindinti su ta medžiaga iniciatorių Joną Grušą. Persimetėm pora sakinių lietuviškai, bet šopenhaueriškai.  :)
      Algmar:
      – „Ž.Žolėje“ prie konkurso skelbimo įkėliau porą komentarų. Manau, naudinga Jums juos čia parodyti.
      Jonas Grušas:
      – Ne ant tokio pataikėt.  :)
      Algmar:
      – Matau. Tai įprasta – ne taip dažnai pasitaiko gebantis ką nors logiško pasakyti apie reikalą, apie kritiką.
      Kuo geriausios sėkmės.
 
      Tarmės ir žmonės!

http://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/79379
 
 

Algmar, kaip visada, itin kategoriškas. Ketinau su juo padiskutuoti, nes įdomių minčių jo samprotavimuose esama, bet laiku prisiminiau A. Šopenhauerio patarimą: "Kiekvieną galima išklausyti, bet ne su kiekvienu verta kalbėtis". Akivaizdu, kad dabartinė rašyba nėra tobula, tik kodėl viską taip drastiškai NEIGTI? Ar Pabrėža su Girdeniu, tie du mokyti žemaičiai, abu kvailiai?

      Štai pavyzdys nuomonių, kurias konkurso proga naudodamiesi A. Girdenio ir J. Pabrėžos rašybos gerbėjai turėtų griauti. Tos nuomonės pagrįstos pavyzdžiais, tad šiaip buku ignoravimu nieko nepasieksi: faktai – atkaklus dalykas... Taigi:
 
   Straipsnyje „Klaidingas kelias" kelis kartus įsakmiai aiškinu: „samogitinė“ rašyba netinka patiems žemaičiams savo tarpe viens kitam savo tarmes pademonstruoti.
       O štai iškilo klasiška situacija, kur per samogitinę žemaičiai viens kito nesupranta: žemaitis Rytuklis parašė pasakojimą „Vilkas“:
      http://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/79090
Parašyta prisilaikant samogitinės – pačių jos bjaurumų, o ilgumai nepažymėti. Rašyba atrodo gan nekaip, bet žemaičiai tekste turėtų laisvai susigaudyti, juoba tarmė nurodyta. Betgi nesusigaudo: „Nors pats esu nuo Salantų, tarmės neatpažįstu.“ – sako Pranis, ir R. Kuršytė pritaria. O Zoikatis ir visai išbara už potarmių painiojimą... kurių samogitine ir negalima perteikti – atvaizduoti.
      „...mokytojai ŽEMAIČIAI apie taisyklingą žemaitišką rašybą nėra nė girdėję..“ – dar sako Zoikatis. Gerai būtų, jei apie samogitinę nebūtų girdėję... O žemaitiškos taisyklingos – logiškos, prieinamos, dailios – nėra tokios, deja.
 

      Pirmaeilis šio Konkurso rengėjų tikslas – laikytis A. Girdenio ir J. Pabrėžos nustatytų žemaičių kalbos rašybos taisyklių, jas propaguoti ir populiarinti.
      Tačiau paskelbę tikslą rengėjai paliko konkursą savieigai. Derėjo paskelbiant ten pat priminti A. Girdenio ir J. Pabrėžos rašybą, apie kurią daugelis žemaitiškai kuriančių nepakankamai nutuokia. Taip pat vertėjo atsakyti į kritiką šios rašybos atžvilgiu, pvz., tūlo Algmar griežtus straipsnius „Ž Žolėje“:
http://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/79283
http://zaliazole.lt/kuriniai/perziureti/79296
 
      Populiarinti rašybos problemų sprendimą padėtų siūlymas norintiems ir galintiems siųsti konkursui kūrinius dviem variantais: A. Girdenio ir J. Pabrėžos nustatyta, o greta – savo siūloma rašyba. Palyginus rastųsi medžiagos žemaitiškai rašybai tobulinti.
      A. Girdenio ir J. Pabrėžos nustatyta rašyba toli gražu ne rymo sustingusi tobulybės taške.
 
      Nors panašių propagavimo žygių laiku nebuvo padaryta, dar daug galima nuveikti iki konkurso finalo bei baigiamajame renginyje.
 

Sėkmės žemaičiams. Tuo pačiu kviečiu neužmiršti ir respublikinio konkurso.