Vertinimo komisijos pirmininkė – rašytoja Violeta Šoblinskaitė
        Kadangi konkursas anoniminis, susidariau įspūdį, kad jaunų žmonių dalyvavo nedaug – vyravo „kaimiškasis“ gyvenimo pažinimas ir tradicinė stilistika, artima kokiam nors Biliūnui. Nesakau, kad tai blogai, vis dėlto įvairovės pasigedau. Kai kas rimčiau pasižiūrėjo į konkursą – mąstė ne vien apie temą, bet ir apie sakinį, jo lietuviškumą, grožį. Kai kas truputį „paslengavo“, matyt, negausioji jaunuomenė arba jaunuomene apsimetusi branduomenė. Labiausiai man patiko... pjesė, nors konkursą supratau kaip novelės bandymą. Šiek tiek trikdė kai kurių autorių atmestinumas – elementarios klaidos konkursui pateiktuose darbuose estetinio susižavėjimo nekėlė.
Vis dėlto – sumanymas gražus. Norėčiau padėkoti organizatoriams, kad jo ėmėsi. Sėkmės tolesniuose darbuose.
 
Vertinimo komisijos narys kaip lietus
15 konkursinių kūrinių – daug ar mažai? Žinant, kad mūsų svetainėje pastaruoju metu (jei neskaičiuosime konkurso „Baimė“ kūrinių) proza publikuojama tikrai ne kasdien ir netgi ne kas antrą dieną, sakyčiau, kad susidomėjimas konkursu tikrai buvo nemenkas. Manding, tai tikrai įnešė gyvumo į svetainę. Rašydamas šiuos žodžius aš nežinojau, kas laimės (tai dar viena intriga, tik šįsyk – vertintojams), bet pasakysiu, kad mačiau net keletą galimų pretendentų į nugalėtojus. Mano manymu, ryškių lyderių nebuvo, kaip nebuvo ir aiškių autsaiderių. Galbūt kiti vertintojai galvoja kitaip, nes esu labiau publicistas nei novelistas (toks tas tiesioginis darbas), o šioje svetainėje rašau išimtinai lyriką. Kita vertus, gal taip netgi geriau – juk, tarkim, kepėjas gali pastebėti šaltkalvio broką jau vien todėl, kad pastarasis savo darbą įvaldęs iki automatiškumo...
 
Vertinimo komisijos narys Lapkritis
Ar galima objektyviai įvertinti kūrybą, tokią individualią, savitai susiformavusios ar besivystančios asmenybės išraiškos formą, kai pats esi kitoks, kitu žvilgsniu matuojantis ir žvelgiantis? Šis klausimas man neduodavo ramybės kiekvieną kartą skaitant vis naują konkurso darbą. Tačiau buvo duoti tam tikri kriterijai, kurių nepamiršę autoriai ir džiugino mus pasakodami įvairias istorijas baimės tematika.
Savitas požiūris į baimę, tam tikrų niuansų, detalių pastebėjimas šio negatyvaus jausmo pasaulyje atvėrė naujus gylius. Matėme, ir kartais labai apčiuopiamai, išgyvenimus, apipintus baimės, atrodytų, taip gerai žinomos, tačiau tuo pačiu ir naujai atskleistos.
Buvo pateikta labai stiprių darbų, kurių spalvingi personažai su savomis nuotaikomis ir drebėjimais liko įsimintini ilgam. Kai kuriuos kūrinius norėjosi skaityti neskubant, įsigilinant lyg į kokį žemėlapį, vedantį jausmų takais ir labirintais per baimės žemę. Buvo ir silpnesnių kūrinėlių, vadinčiau juos pabandymais, kurie vis tiek mums pareiškė: „aš taip pat bijau“. Tačiau visa visame kame, neišvengiamai ir kūryboje, prasideda nuo bandymo, pirmo žingsnio, kuris įgavęs tvirtumo vėliau būna dosniai apvainikuojamas. Todėl džiugu dėl kiekvieno autoriaus, dalyvavusio šiame konkurse, nepabijojusio susigrumti su baime ir atvėrusio tiek sau, tiek skaitytojui, kad visa yra įmanoma ir įveikiama.
Linkiu visiems lengvos plunksnos tolimesnėje kūryboje ir nuoširdžiai sveikinu šio konkurso nugalėtojus.

Vertinimo komisijos narys Kobixas
Smagu, kad buvo pateikta penkiolika kūrinių, o apibūdintų baimių kur kas daugiau. Visos jos buvo savaip baisios. Vienos išorinės ir konkrečios, kiek tik gali būti baimės konkrečios... Kitos kur kas gilesnės ir subtilesnės, bet svarbiausia, ką reikėtų žinoti, suprasti, – kad visas baimes galima prarasti, jei tik jos akivaizdžiai pradeda trukdyti. Tik instrukcija kaip tikriausiai kiekvienam individuali.
Nesinori išskirti kurių nors kūrinių, nes visi jie įdomūs ir tarpusavyje skirtingi, tiek žanrais (buvo pasaka, netgi pjesė), tiek pačiais santykiais su baime (pasiduodama, prašoma jos, sužinoma, atsikratoma...). Su baimėmis galima bendrauti, o galbūt netgi ir reikia, kad neįsisiautėtų pernelyg ir neužtemdytų realaus pasaulio vaizdo. To ir linkiu visiems dalyvavusiems.
 
Konkurso organizatorius Pakeleivis
Vienu metu atrodė, kad rankas ir kojas apsikaišęs prizinėmis šlepetėmis risnosiu per konkursą vienas. Bet šį nerimą, dar nespėjusį peraugti į siaubą, išsklaidė susitelkę baimių griovėjai ir konkursas laimingai pasiekė finišą.
 
Paieškose ir gaudynėse atpažinta nemažai rūšių, vienodų nebuvo. Graužė, cypė, kėlė juoką, skleidė šleikštulį ir kitaip drumstė vidiniai konfliktai, kuriozai, nuojautos, fobijos ir kitokios atmainos. Tik tos vienos bjaurios baimės, apie kurią galvojant ir gimė konkurso idėja, nerasta... Maniau, kad ekspedicijoje bent vienas bus matęs tą hidrą, kurios akivaizdoje skleidžiasi tiek daug įdomių dalykų. Rašytojui tikra dovana. Nereikia nieko išgalvoti, egzistenciškai kankintis, tik stebėk: bus ir siužetų, ir formų, ir psichologijos... Kita vertus, labai džiugu, kad tarp rašiusiųjų neatsirado tokių, kurie būtų su ta dovana susidūrę. Nes būtų parašę. Bet jie susidūrė su kitokiomis, apgyvendino jas savo kūriniuose, parodydami dar ir prozos įvairovę. Ačiū visiems autoriams!
 
Pagaliau komisija nutarė, kad:
 
Pirmosios šlepetės įteikiamos          pjesės „Ryšiai“ autorei Pienių Bitei                    
I vieta – 37,8 balų
 
Antrosios šlepetės perduodamos      „Ponios Eugenijos“ autorei Rykštei                    
II vieta – 37,4 balų
 
Trečiosios šlepetės tenka kūrino      „Trumpas sujungimas“ autorei jorimai                  
III vieta – 36,5 balų
 
Kol komisija rašė balus, aš tvarkiau korespondenciją, o joje radau ir laišką, kurį atsiuntė skaitytojas vardu Eženas (pranc. Eugene). Kadangi jam buvo labai svarbu ne tik konkurso sąlygose minėti vertinimo kriterijai, ne tik sukurtų ar atpasakotų istorijų įdomumas, bet ir ta „uogytė" viduje, jis sakė nuoširdžiai uogavęs. Tikrinosi, ar neauga rutuliai pilve, derėjosi su vilku, glostė rupūžaites, tačiau galutinai sustojo prie, atrodytų, paprasto siužeto. Jis ir gerai subalansuotas, ir puikiai pagrįstas, ten, pasinaudojus baimės tema, kūrybiškai subendrinti kvailiausi ir rimčiausi dalykai apie gyvenimą, o tarp eilučių įsitaisiusi vos vos matoma šypsenėlė (čia laiškas nutrūko)
 
Ačiū visiems buvusiems drauge.

Prizai nugalėtojams bus išsiųsti (Pakeleivis laukia autorių žinučių su nurodytomis tiksliomis koordinatėmis ir pageidaujamais šlepečių dydžiais). O visiems rašiusiems ir skaičiusiems liks bendros kovos prisiminimas.
Iki kitų konkursų!