https://www.youtube.com/watch?v=zkbrZVoIU-o

08-31
sensacija

Vasara buvo šuniška... Karščiai ir taip toliau. (Žinios apie orą ir savijautą visada be galo svarbu, todėl užsirašau, kad neužmirščiau, gal prireiks.)
Vis sekiau savo būklę, apsičiupinėdavau – blyn... vegetuoja kažkas panašaus į naginę.
Ir vidus beviltiškai savas: surukęs, niekuo nepasitikintis, viskas blogai. Vienu momentu neapsikentęs moviau prasivėdinti (teminis vojažas am am Amsterdam): aplankytos senų žygių trasos, R. Žibintų gatvė, kitos dvasinio turizmo vietos (kažkodėl tie kvapnūs žolės saliūnai vadinami coffee shops), miesto gražumai (kaip tyčia dar tvyrojo ir vaivorykštės dienos) – tai rodo, kad gaivioje padangėje pabuvota, bet tai ir nėr ką pasakot. Vis tiek viskas blogai. Tik Madame Tussauds vaškinių figūrų muziejuje pasimieravau ranką su Bon Jovi (stende ant sienos buvo toks liejinys) – tip top. Tas smagu ir turbūt reikšminga.

(Jon Bon Jovi tai toks dainininkas) 
https://www.youtube.com/watch?v=vx2u5uUu3DE

Manau, kad pasaulyje svarbi ne tik nacionalinių bardų muzika, domiuosi įvairenybėmis.
Bet kas iš to.

Tačiau šią vasarą nutiko sensacija – kitaip sakant, sensorinis sujudi(ni)mas ir emocinis lūžis.
Kas būt pagalvojęs, kad dar rusena tokia galimybė, ir kam gi liūdnai bindzenančiam šuniui penkta koja?..
Reziumė – suskydau ir smarkiai įsipareigojau, kitaip pasielgti buvo paprasčiausiai neįmanoma, – taip, aš savanoriškai, beatodairiškai užsidėjau tuos švelnius antrankius!
Jaučiuosi reikalingas realiai.
Bendra buitis – smagi naujovė, rytai linksmi, audringi, susitikimai vakarais vėl kupini visokių uti tiuti.
 
Įdėčiau foto, nes kad ir nesisteminis čia mano tas feisbukas, bet sklaidymosi iliuzija panaši, ir koks skirtumas, per kur transliuoti savo jautriausius išgyvenimus ir kitokią analogiškai vertingą informaciją.
Kaip senas kietaskūris padvejoju, ar taip eksponuotis padoru, ar gražu.
Na bet... jei vienatvės dykynėj nukrinta žvaigždutė ir subręsta gražiausi astrų žiedai...