Tylus ruduo atpėdino į kiemą
Su teptuku, dažais, tik be molberto.
Pirmiausia ties klevais pradėjo dieną,
Su eglėmis jam prasidėt neverta,
Spygliukų daug, o ir koksai dygumas!
Dažytojo viltis – alyvų krūmas.
Klevus – raudonai, alyvas – gelsvai,
O su kaštonais – nesusikalbėsi,
Dar vasarą parudo negyvai,
Rudom akim tik žvilgčioja į šviesą...
Tylus ruduo. Be vėjo, be lietaus,
Nes debesys per vasarą išdžiūvo.
Ir jeigu ateity manęs kas klaus,
Sakysiu aš, kad rudenio nebuvo.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2022-10-20 08:11:07
Eglei visas gyvenimas - pavasaris; baltai varnelei - taip pat. Eilėraštis nutapytas švelniai su lengvu vėjeliu.
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2022-10-17 13:11:22
Kaip nebuvo? Tai gal ir manęs nėra?...
Moderatorius (-ė): piemenaitė
Sukurta: 2022-10-16 20:45:50
Įspūdingas rudens paveikslas.
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2022-10-16 19:02:28
Jei kaštonai ,,žvilgčioja į šviesą"- ruduo buvo! :)
Vartotojas (-a): bitėžolė
Sukurta: 2022-10-16 12:42:33
Gražiai sudėtos mintys, kurias norisi skaityti ir skaityti...