Santrauka:
Turbūt ir 20 metų atgalios manyje jau vyravo tokios mintys,
todėl su kai kuriais pakeitimais manau tiko ir šiai nakčiai, nes
nemigoje teko stebėti pro beapsinuogijančias medžių šakas.
Stabdai besiveržiančią gėlą,
pagalba lapų šnaresio ar
mėnulio spindesio pilnaties,
pakibusios tylią, giedrą naktį
virš Vilniaus bokštų senų.
Bijaisi kažko netekti
ar artėjančių nakties sapnų?
Bijaisi nutilsiančio aido,
nes jau pavargai,
bodiesi sunykusio veido,
kurį vagoja laiko ženklai.
Juk nuėjai tolimą kelią,
bandei ranką tiesti kitam,
aplinkui audros suposi,
bloškė gyvenimui nelauktam!
Sukaupusi valią, stiprybę,
ėjai keliu siauru, niūriu,
tolinai nuo kažko save –
likai vienišu medeliu
2002-2022 m.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2022-10-11 20:36:08
Skausmingos eilės.
Tarsi devintoji banga iškyla prieš literatūrinę heroję minorine gaida gėla dėl žlugusių svajonių ir dingusių vilčių.
Atsitiktinumų nebūna. Tai kas kartais atrodo tiktai aklas atsitiktinumas - išplaukia iš gilios versmės.