Atplaukia ilgesys
Su baltu rudenio debesiu.
Neliko žiedų
Švietusių pievose ir darželiuose.
Piliarožes, mėtas ir rūtas
Pakando pirmoji šalna.
Širdyje visokie jausmai grumiasi,
Joje sumaišties audra.
Išeiti be kelio noriu.
Noriu be tikslo klajoti.
Jau jau pavargau,
Bet negaliu sustoti.
Keliauju į savo praeitį,
Noriu brolį uosį apsikabinti.
Noriu pasiklausyti gegutės –
Mieste negaliu jos išgirsti.
Ach, Rudenio Balti Debesys,
Dangumi neskubėkite.
Sustokite ir išpilkite Ilgesį,
Tą Ilgesį tokį saulėtą...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2022-10-11 08:25:16
Sumaišties metų laikų kaitoje yra, ji atliepia ir žmogaus emocijas. Viskas taip, kaip turi būti.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2022-10-06 20:26:56
Labai mielos eilės.
Koks švelnus ilgesys, keliaujant į praeitį, kur viskas mena brangius vaikystės takus.