Atplaukia ilgesys
Su baltu rudenio debesiu.
Neliko žiedų
Švietusių pievose ir darželiuose.
Piliarožes, mėtas ir rūtas
Pakando pirmoji šalna.
Širdyje visokie jausmai grumiasi,
Joje sumaišties audra.
Išeiti be kelio noriu.
Noriu be tikslo klajoti.
Jau jau pavargau,
Bet negaliu sustoti.
Keliauju į savo praeitį,
Noriu brolį uosį apsikabinti.
Noriu pasiklausyti gegutės –
Mieste negaliu jos išgirsti.
Ach, Rudenio Balti Debesys,
Dangumi neskubėkite.
Sustokite ir išpilkite Ilgesį,
Tą Ilgesį tokį saulėtą...