Mano būtis ir tavo būtis,
Tebus ji  mūsų šviesos pilis,
Ji nebijos atvert savo duris,
Priims, sušildys, neišvarys.
 
Juk žmogui nedaug tereikia,
Te  perteklius suranda saiką,
Saiką praradęs neišsilaikys,
Godumas - likimo duobkasys.
 
Reikia  gailėtis, kas vargo jūroj,
Dalykim perteklių visi santūriai,
Te duonos kąsnis sušildys širdį,
Te Viešpats Dievas tai mato, girdi.