,,,,,
Mano būtis ir tavo būtis,
Tebus ji mūsų šviesos pilis,
Ji nebijos atvert savo duris,
Priims, sušildys, neišvarys.
Juk žmogui nedaug tereikia,
Te perteklius suranda saiką,
Saiką praradęs neišsilaikys,
Godumas - likimo duobkasys.
Reikia gailėtis, kas vargo jūroj,
Dalykim perteklių visi santūriai,
Te duonos kąsnis sušildys širdį,
Te Viešpats Dievas tai mato, girdi.