Sunku


Sunku paslėpti rudenį,
Nebent tamsoj, migloj,
Nebent į kiautą sėklos uždaryti,
Nebent čežėt, šlamėt,
Kad užslopintum "oi",
Pajutęs, kaip pasikeitei, nuvytai.
O tuo metu jau smaugia graudulys,
Kiek bebandytum po grimu užglausti.
Klebena vėjas langus ir duris
Ir tarsi varpas tvinksniai tavo gaudžia.
Apnuogins spalis purvinas tiesas,
Kad baigias šėlas ir nektaro upės,
Nors tu manysi amžinas esąs,
Nors tu svajosi vėl sultingas būsiąs.
Nijolena

2022-09-27 05:14:41

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Blakstiena

Sukurta: 2022-09-28 07:07:10

Nors tu manysi amžinas esąs... kokios trapios eilės. Ačiū.

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2022-09-27 11:12:05

Vaizdingos elegiškos eilės.
Ruduo yra tas metų laikas, kai žmonės turėtų sušildyti vieni kitus žodžiais, jausmais, lūpomis... Ir tada jokia dargana nebus baisi...