Sunku paslėpti rudenį,
Nebent tamsoj, migloj,
Nebent į kiautą sėklos uždaryti,
Nebent čežėt, šlamėt,
Kad užslopintum "oi",
Pajutęs, kaip pasikeitei, nuvytai.
O tuo metu jau smaugia graudulys,
Kiek bebandytum po grimu užglausti.
Klebena vėjas langus ir duris
Ir tarsi varpas tvinksniai tavo gaudžia.
Apnuogins spalis purvinas tiesas,
Kad baigias šėlas ir nektaro upės,
Nors tu manysi amžinas esąs,
Nors tu svajosi vėl sultingas būsiąs.