Purpurinio vakaro rožinis


Purpurinio vakaro rožinis -
Pastovumui meldiesi be žodžių.
Sklerotėja net dvasinis grožis -
Iš liepsnos - pelenėliai bei suodžiai.
Margą skiautinį siūlo atolui
Gudrios laumės, kai miglą nudangsto.
Kas tu?
Dulkė, tarp dulkių parpuolus
Ir pamiršusi Viešpaties ženklus.
Ko bijau?
Tik nenuoramos vėjo,
Vienas gūsis - ir keičiasi vaizdas.
Riebią sotį sapnuoja rugsėjis
Ir į skaiutes atolus suraižo.
Purpurinio vakaro rožinis,
Išbarstytas po garsą, po skiemenį.
Kur jausmai išsinešt sielą ruošiasi?
Gera būti ne Pranašu - piemeniu.
Nijolena

2022-09-16 12:02:43

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): poeta

Sukurta: 2022-09-18 23:12:48

Kažkaip labai hamletiškai nuskambėjo, būti piemeniu ar būti pranašu, štai mįslė

Moderatorius (-ė): piemenaitė

Sukurta: 2022-09-16 18:59:21

Labai brandus ir išjaustas kūrinys.

Vartotojas (-a): Astra

Sukurta: 2022-09-16 18:46:44

Kokios gražios eilės, nuo pradžios iki pabaigos...