nugludinta stiklo šukelė
atspindinti dangų
pakrantės smėlyje
mena jūrą
ir mūšos bangas
mena
tiek daug kartų
sūpuota bei vėtyta
vienui viena
spindulio palytėta
čia dabar
atkreipė žvilgsnį praeivės
toji pakėlusi ją
prigludo lūpomis
kvepia jūra
nudžiugusi nusišypsojo
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2022-09-03 11:09:20
Paskutinės trys eilutės gali būti savarankiškas užfiksuotas momentas, tik kad nesikartotų nu... nu, galima keisti, kad ir džiaugdamasi šypteli ar kaip kitaip.
Vartotojas (-a): Užuovėja
Sukurta: 2022-08-26 17:53:55
Pastebėti smulkmenas, tai irgi savotiška laimė. Atrodo, tai tik šukelė, bet koks jos švytėjimas...