nugludinta stiklo šukelė
atspindinti dangų
pakrantės smėlyje
mena jūrą
ir mūšos bangas
mena
tiek daug kartų
sūpuota bei vėtyta
vienui viena
spindulio palytėta
čia dabar
atkreipė žvilgsnį praeivės
toji pakėlusi ją
prigludo lūpomis
kvepia jūra
nudžiugusi nusišypsojo