Mėnulio šukė
kai merkia lietūs
beržo šakos brinksta
ir žvaigždės upėn neria kur gilu
ir gulbės pariby lašais sustingsta
tik sapno sparnas smelkiasi —
vėlu
kai lyg kartu
bet artumu nutolę
kai negaliu atspėt kur tu esi
tik skaudanti brydė per drėgną žolę
mėnulio šukė
laiko judesy
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2022-08-15 15:20:33
Mėnulio šukė skleisdama sidabrinę jos šviesą kviečia gyventi.
Tačiau būna, kad būties indas išslysta iš rankų, sudaužydamas gražiausias svajones, lūkesčius.Veltui bandysi surinkti šukes – tiktai rankas susipjaustysi.