Taip ir žinojau

Taip ir žinojau.
Susėdome greta,
lengvai prigludę,
paraginti barzdoto fotografo,
prieš šimtą metų,
o gal kiek daugiau...
Susėdome... drovu
švelnumą demonstruoti kamerai,
tačiau labai norėjom fotografijos.
Dardėjome vienkinkiu vežimu,
dundėjom geležinkeliu,
dirižabliu atskriejome
į tąją dieną, kad būtume
Naktinraščių ir laiko užkalbėti,
sidabro švytinčiom akim,
plaukais pablukusiais iki pečių,
iki versmių, iki pačių gelmių.
Kai tavo rankose dvi mano šiltos rankos
prisilietimais pildos, darosi šviesu
nuo tavo balso, nuo sodraus kalbėjimo
ir nuojautos, kad būsime kartu...
Taip ir žinojau... Sukasi žibintai
švytuoklių horizontuose ratu.
KitaJūra

2022-08-11 08:33:39

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2022-08-16 19:49:43

Jei nuojautos - lemtis, tai viltis neapleis ir norai išsipildys.

Vartotojas (-a): poeta

Sukurta: 2022-08-11 17:03:47

Iki versmių, iki pačių gelmių, labai gilūs jausmai