Jau metai ritasi į antrą pusę.
Ilgiausios dienos, trečdalis – tamsa.
Žiedų glėby apsvaigus būsiu,
Po pievą braidanti basa.
O liepa, tu didingas medi,
Bitutės dūzgia žieduose.
Plačių šakų pavėsy sėdžiu,
Jų neapsakoma gausa...
Ir maudausi jų aromate,
Lyg smaližaučiau medumi,
O akys begalybę mato,
Keliauk drauge su manimi
Per vasaros dienas saulėtas,
Truputis bus gaivinančio lietaus.
Lai eina laikas mums iš lėto,
Ir niekas mūsų laimės nepagaus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2022-08-06 19:13:31
Koks švelnus bitučių dūzgesio prisotintas gali būti ilgesys...