Jau metai ritasi į antrą pusę.
Ilgiausios dienos, trečdalis – tamsa.
Žiedų glėby apsvaigus būsiu,
Po pievą braidanti basa.

O liepa, tu didingas medi,
Bitutės dūzgia žieduose.
Plačių šakų pavėsy sėdžiu,
Jų neapsakoma gausa...

Ir maudausi jų aromate,
Lyg smaližaučiau medumi,
O akys begalybę mato,
Keliauk drauge su manimi

Per vasaros dienas saulėtas,
Truputis bus gaivinančio lietaus.
Lai eina laikas mums iš lėto,
Ir niekas mūsų laimės nepagaus.