Apie ką visa tai

mano realybė nebeveikia
žodžiai kaip iškramtytas vaškas
beformiai ir beskoniai
iš mišių teliko paauksuotas apsiaustas
kvapnių dūmų uždanga
ir nieks nebetiki stebuklu

kiti darė didžius darbus
vertė saulę šviesti
darė lietų šlapiu
suko žemę aplink jos ašį
šaukė visa gerkle iš pačių vidurių tam
kad žolė augtų į viršų
sena moteriškė pagal baltiškus papročius
upelyje plovè vandenį
o aš
keturiasdešimt metų praleidau klajodamas po dykumą
tam kad suprasčiau jog vaikštau ratais
Gediminaičių disnastija

2022-07-26 23:33:46

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Ramunė Vakarė

Sukurta: 2022-07-29 00:01:11

Dykuma čia labai daug, kur kas daugiau už kitų pilnatves.

Vartotojas (-a): poeta

Sukurta: 2022-07-27 16:28:14

Nuostabūs pamąstymai

Moderatorius (-ė): KitaJūra

Sukurta: 2022-07-27 12:19:06

Tose klajonėse Jūsų dykuma pildosi žodžiais, lyg gyvasties lašeliais.
 

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2022-07-27 10:30:49

Tai turbūt labai daug nuodėmių slėgė Jūsų pečius, jei teko taip ilgai klajoti po dykumą, kad apsivalyti nuo jų...
Yra žmonių, kurie visą gyvenimą praklaidžioja šuntakiais, bandydami surasti autostradą, kuria galėtų pasiekti tik jiems matomą viziją.