Vieno tavo prisilietimo
Užtenka tūkstančiams valandų...
Klausausi Eltono Džono,
Nors dainos žodžių nesuprantu.
Pianisto pirštai laksto klavišais,
Užėmęs širdį, Liūdesys išnyksta.
Savo jaudulį suspaudžiu tarp delnų
Ir į vasaros pievas viena išeinu.
Pasveikinu drugelį, bučiuojantį žiedą,
Prisiminimų traukiniu į praeitį riedu.
Visos dienos į lopšį, pakabintą uosy, subyrėjo;
Prašiau daugiau Laimės – Likimas negirdėjo...
Kažkur toli pasiliko tavo prisilietimas –
Tas tūkstantis valandų – akimirka.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Rena
Sukurta: 2022-07-24 10:17:54
Nuoširdžiai malonu skaityti.Ačiū.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2022-07-21 14:47:13
Gyvenimas teikia daug puikių galimybių, bet neturėtum rinktis tai, kas, atrodo, geriausia, nes kartais tai, kas geriausia ir tobula, ne visada yra tai, kas padarys tave laimingą. Likimas geriau žino, ko reikia.
Taip tūkstantis valandų Visatos atžvilgiu yra akimirka.