Neviltis, nežinia supa –
skausmas kartu,
lūpose žodžiai klumpa,
laikas skrieja ratu.
Tarsi erdvėje klajoji,
tolsti nežinion,
nyksta esybė tavoji,
grimzti gilumon ir
žinai – nesugrįši,
praeitis toli – pasilikai,
nieko daugiau neišvysi,
būtį puošia balti plaukai.
Nurimt, negalvot, bet
aplinka primena metus 
dabar vasaroje svajot
apie žaliuojančias pievas,
gelsvas kopas,
smėlėtus krantus ir
suprast – jų neišvysi,
vilties lieka vis mažiau?
Gal sapnuose sugrįši –
tikrovėje – aiškiau...

2022 m.