Auksinis kambarys

Saulėtas gegužės rytas miško apsuptame užpelkėjusiame žvyro karjere. Rasa, gaiva, šviesa aplink verčia prisėsti ant nemažo riedulio netoli vandens. Prieš akis švytinti pernykščių nendrių siena atsispindi vandenyje. Žiūriu ir netikiu – įstabiausias paveikslas, bylojantis apie darną ir harmoniją gamtoje. Nė mažiausio vėjelio. Absoliuti ramybė, kuriai be išlygų paklūstu. Ir kiek vėliau – suvokimas, kaip tobulai keičiasi metų laikai...

Rugpjūtyje vėl aplankiau šią vietą. Nendrių siena žaliavo, šiugždėjo rudos šluotelės, ant jų tūpė drugiai, laumžirgiai, savo gyvenimus planavo vikšreliai, tulžys nutūpė žvilgtelėti į mane, o aš prisiminiau gegužę, nes be to auksinio kambario nebūtų buvę ir to gyvybingo sujudimo. Nenusibosta šis vaizdas ir ant sienos kambaryje!
oioioi

2022-05-28 12:33:51

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2022-06-06 20:05:17

Vaizdingas peizažas..

Moderatorius (-ė): Goda

Sukurta: 2022-05-29 06:36:00

Kiekviena akimirka svarbi, vertinama. Jaukus tekstukas.

... nes be to auksinio kambario nebūtų buvę ir to gyvybingo sujudimo
Paralelėje su gamta atrandi išminties. 

Vartotojas (-a): 1756

Sukurta: 2022-05-28 21:20:09

Labai šiltas ir šviesus tekstas. :)

Moderatorius (-ė): piemenaitė

Sukurta: 2022-05-28 14:00:59

Gamtos vaizdai niekada nenusibosta, o kai nėra noro, galima tiesiog nežiūrėti. (Perfrazuota Charukio Murakami mintis).