Maldų užteršimas

Sukeltos dulkės.
Laikas žemę arti, kad augtų javas, o ne lauko žolės.
Ne laikas žmogui žmogų užsipulti,
Jei tu ne zombis,
išprotėjęs mulkis.
Bet ne,
Dar tebeskalando tvaikas,
Dar tvyro baimė,
Kraujo šliūžės kreša.
Kokia bausmė nesantaikos nešėjams?
Visa jų orda pragare lai dega.
O duklės nugula,
Ir javą sės artojai,
Ir derlius kils, ir duoną dės ant stalo.
O kaip nežmoniška keiksmus maldoj kartoti
Ir laukt ne derliaus –
Vieno kvailio galo.
Nijolena

2022-02-28 08:36:59

Komentarai

Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis

Vartotojas (-a): Ramunė Vakarė

Sukurta: 2022-05-27 16:36:22

Aktualija iš širdies veržiasi įvairiomis formomis. Poezija – irgi. 

Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas

Sukurta: 2022-02-28 21:10:18

Kartais gyvenimo aplinkybės pakeičia maldas ir net nemokantys nei vienos maldos, pradeda karo metu, sproginėjant aplinkui bomboms, savaime, sukepusiomis lūpomis šnibždėdavo: Viešpatie pasigailėk! Išgelbėk mane, neleisk pražūti, prašau Tave, kad pro šalį, kad nepataikytų, Viešpatie pasigailėk!. .. Nežiūrint į tai, kad niekada šių žodžių nebuvo taręs.