Sukeltos dulkės.
Laikas žemę arti, kad augtų javas, o ne lauko žolės.
Ne laikas žmogui žmogų užsipulti,
Jei tu ne zombis,
išprotėjęs mulkis.
Bet ne,
Dar tebeskalando tvaikas,
Dar tvyro baimė,
Kraujo šliūžės kreša.
Kokia bausmė nesantaikos nešėjams?
Visa jų orda pragare lai dega.
O duklės nugula,
Ir javą sės artojai,
Ir derlius kils, ir duoną dės ant stalo.
O kaip nežmoniška keiksmus maldoj kartoti
Ir laukt ne derliaus –
Vieno kvailio galo.