Kai prieblandoje atgyja mirusieji,
Atnešk man puokštes nuo karstų.
Neverk dėl vargšų niekadėjų,
Nes jų pasigailėjo pats Dangus.
Kai vėl pražysta skintos gėlės,
O ašaros tau krenta ant marmuro grindų.
Atmink, kad ir tu mirsi nusidėjėli,
Ir tavęs nesigailės Dangus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2022-01-31 13:48:52
Sakyčiau, kad paskutinė eilutė prieštarauja pirmam posmeliui arba atvirkščiai o gal aš kažko nesupratau.
Ne kožnam pabažnam dangaus reikalus suprasti.