Aš neturiu pretenzijų likimui,
Man niekas nieko nedavė dykai
Tik pats aukščiausias visą tiesą žino
Ir ko į šitą žemę atvykau. 

Ir nieko nėra be prasmės ar tikslo. 
Visi, kuriuos aš sutikau kely
Vieni gaivino lyg švelni dulksna. 
Kiti lyg nepasiekiama uola

Aštriais kampais​...​, jeigu neapėjau
Tai žaizd​ą​, randą įgijau.
Kad man primintų, jog esu
Tarp daug skirtingai mąstančių žmonių.
 
Ir jeigu man gražiausia rožė tik balta, 
Argi dėl to esu kalta?!
Švelnumo simbolis, rimties
Ir priesaik​a​ iki mirties.

Tai taip aš ją jaučiu, matau, 
O kaip atrodo tau aš nežinau... 
Bet tai draugystei nekliūtis
Svarbu atvert vieni kitiem duris,
 
Be pykčio, melo, pašaipų​....​
​Gal būsi mano angelo sparnu.
Gal duosi pamoką, o gal tiesiog ausis,
Kuri mane tik išklausys...

Juk saulės ir dangaus užteks visiems
Gyvūnams, augalams ir mums žmonėms.
Šiandien tu man, rytoj aš tau, o gal kažkam,
Pabūsiu angelu trumpam, o gal ilgam...