Likimo angelai
Aš neturiu pretenzijų likimui,
Man niekas nieko nedavė dykai
Tik pats aukščiausias visą tiesą žino
Ir ko į šitą žemę atvykau.
Ir nieko nėra be prasmės ar tikslo.
Visi, kuriuos aš sutikau kely
Vieni gaivino lyg švelni dulksna.
Kiti lyg nepasiekiama uola
Aštriais kampais..., jeigu neapėjau
Tai žaizdą, randą įgijau.
Kad man primintų, jog esu
Tarp daug skirtingai mąstančių žmonių.
Ir jeigu man gražiausia rožė tik balta,
Argi dėl to esu kalta?!
Švelnumo simbolis, rimties
Ir priesaika iki mirties.
Tai taip aš ją jaučiu, matau,
O kaip atrodo tau aš nežinau...
Bet tai draugystei nekliūtis
Svarbu atvert vieni kitiem duris,
Be pykčio, melo, pašaipų....
Gal būsi mano angelo sparnu.
Gal duosi pamoką, o gal tiesiog ausis,
Kuri mane tik išklausys...
Juk saulės ir dangaus užteks visiems
Gyvūnams, augalams ir mums žmonėms.
Šiandien tu man, rytoj aš tau, o gal kažkam,
Pabūsiu angelu trumpam, o gal ilgam...