Žemė – tai pragaras,
Tik žmonės apsirengę gražiau.
Nebado su šakėm, nespjaudo ugnim,
Čia viskas šiek tiek paprasčiau.
Kasdieną, kiekvienas pabudęs ryte,
Galandasi piktą liežuvį.
Ir smeigia su juo lyg su kardu širdin,
Lyg siela žmogaus būtų nulis.
Baimė ir ašaros jau už save
Kalba, bet niekas negirdi.
Tikriausiai todėl šitiek sielų, deja,
Iš skausmo pasirenka mirtį.
Audio:
https://youtu.be/cJtk7ZaBZtk
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2022-01-21 12:53:27
Žemė yra tarp dangaus ir pragaro...
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2022-01-19 11:06:16
Ryškiai juntama iš kūrinio spinduliuojanti, skaitytoją veikianti meninė jėga.
Vartotojas (-a): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2022-01-19 10:22:57
Pesimizmo himnas.
Vieniems – Pragaras, kitiems – Rojus. Kad būtum išgirstas, reikia mokytis ir pačiam girdėti...
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2022-01-18 23:42:41
Ką padarysi, kad dalis žmonių nekelti pragaro tiesiog negali, pragaras - jų gyvenimo norma