Žemė – tai pragaras,
Tik žmonės apsirengę gražiau.
Nebado su šakėm, nespjaudo ugnim, 
Čia viskas šiek tiek paprasčiau.

Kasdieną, kiekvienas pabudęs ryte,
Galandasi piktą liežuvį.
Ir smeigia su juo lyg su kardu širdin, 
Lyg siela žmogaus būtų nulis.

Baimė ir ašaros jau už save
Kalba, bet niekas negirdi.
Tikriausiai todėl šitiek sielų, deja,
Iš skausmo pasirenka mirtį.

Audio: https://youtu.be/cJtk7ZaBZtk