Darbe
Prie uolos prirakintas –
prie darbo kėdės.
Noris pakilti –
norisi lėkt!
Judesį, greitį
pajusti kūnu,
kartais atrodo –
ir ką aš veikiu?
Bėga pro šalį
žaibu traukiniai –
neša jie laiką,
kurio nematai...
Virsta sekundės
valandomis ir dienom,
senka energija –
tampa svajom...
Kas jas išpildys?
Kas jas atspės,
jei nesuspėsi
aplenkti lemties?
Tirpsta limitas
dienų ir naktų –
nebeišlošiu
loterijoj jų...
Taip prirakintas
prie darbo kėdės –
kaip Prometėjas
dėl savo ugnies...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2022-01-19 10:38:01
Keistokas pojūtis perskaičius...
Vartotojas (-a): Venecija
Sukurta: 2022-01-17 18:51:31
Vat, apibendrinimas - tai tinkamai nusakytas, tokios pat nuomonės.