Ilgėja, šviesėja dienos,
Tolsta ribos ir sienos.
Lyg sniegas, pustomas vėjo,
Nerimas išlaisvėja.
Nuojautos skleidžiasi, bręsta,
Atsiunčia laišką per paštą,
Rašytą prieš šimtą metų,
Abejonėse pasimetusį
Su linkėjimais: „Būk laiminga!“
Nors už lango – dar šąla ir sninga,
Jau svajonėmis gyvenu,
Kad pavasaris – ne už kalnų...
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): delioren
Sukurta: 2021-12-28 08:19:07
Žmogus negali nesvajoti – būtina!
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2021-12-27 10:41:19
Gražios ir realios svajonės, o dar ir užrašytos - būtinai išsipildo.
Užrašytas žodis - tampa kūnu, viskas taip ir bus, ir ne už kalnų...