Ilgėja, šviesėja dienos,
Tolsta ribos ir sienos.
Lyg sniegas, pustomas vėjo,
Nerimas išlaisvėja.
Nuojautos skleidžiasi, bręsta,
Atsiunčia laišką per paštą,
Rašytą prieš šimtą metų,
Abejonėse pasimetusį
Su linkėjimais: „Būk laiminga!“
Nors už lango – dar šąla ir sninga,
Jau svajonėmis gyvenu,
Kad pavasaris – ne už kalnų...