Sauja gintaro dulkių
į žiežirbas
už išėjusius, už išlikusius...

Driokstelėjęs
netektimi apsivertė
suvokimo horizontas.

Lūpų istorijos,
potvyniu išsiliejo,
susuko lizdą vyzdy.

Sukarpytos atmenos
vėjo malūnais,
pakeitė kryptį.

Gyvasties grūdai,
subyrėjo į niekieno žemę.
Alkstančius maitina meilės duona.