Sauja gintaro dulkių
Sauja gintaro dulkių
į žiežirbas
už išėjusius, už išlikusius...
Driokstelėjęs
netektimi apsivertė
suvokimo horizontas.
Lūpų istorijos,
potvyniu išsiliejo,
susuko lizdą vyzdy.
Sukarpytos atmenos
vėjo malūnais,
pakeitė kryptį.
Gyvasties grūdai,
subyrėjo į niekieno žemę.
Alkstančius maitina meilės duona.