Miglota pilkuma sulydo juoda – balta.
O kiek gyvų užmigdoma be sapno...
Rudens išlepintas
Spalvų žiūrovas alksta,
Tačiau jas sausledžiai po savimi išslapsto.
Teks pakentėt.
Rytojus toks, koks vakar –
Šiek tiek šalvena ir šiek tiek papusto.
Tik užsimerk ir še – spalvotas sapnas
Į tavo sielą it į jaukų būstą.
Ritmingai laša nemiga seniokams,
Tai užmarštis bus pumpurus nukirpus.
Tik vėjo atneštos sieguolės šoka, šoka.
Toks trumpas laikas gimt
Ir šitoks ilgas mirti.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): atkaklioji
Sukurta: 2021-12-09 11:58:20
Pabaiga - ideali...
Vartotojas (-a): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2021-12-09 10:32:32
Puikus aforimas – paskutinės dvi eilutės.
Vartotojas (-a): Girinukas Mi
Sukurta: 2021-12-08 14:25:06
Puikus ir taikliai sudėliotos mintys.
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2021-12-08 09:55:31
Ačiū už iliuziją ir už realybę. Nusinešiau.