Miglota pilkuma sulydo juoda – balta.
O kiek gyvų užmigdoma be sapno...
Rudens išlepintas
Spalvų žiūrovas alksta,
Tačiau jas sausledžiai po savimi išslapsto.
Teks pakentėt.
Rytojus toks, koks vakar –
Šiek tiek šalvena ir šiek tiek papusto.
Tik užsimerk ir še – spalvotas sapnas
Į tavo sielą it į jaukų būstą.
Ritmingai laša nemiga seniokams,
Tai užmarštis bus pumpurus nukirpus.
Tik vėjo atneštos sieguolės šoka, šoka.
Toks trumpas laikas gimt
Ir šitoks ilgas mirti.