Santrauka:
Žiema prasidėjo, artėja šventės ir tolimi aidai...
Klajoju, kur mintys vilioja –
laikas sustojo ties nubrėžta riba,
metai lėtus žingsnius dėlioja
pasilieku su saulėlydžio žara.
Nenuvyksiu, kur praeitis pasiliko,
neįkvėpsiu tėviškės oro gaivaus,
benešdami naštą pečiai nulinko,
niekas svajonių pynės nenuaus.
Lieku tuo, ką dabartis duoda,
negaliu prašyti nieko daugiau –
matau gyvenimą baltą ir juodą,
pasilieku – laikas keliaus toliau.
2008 – 2021 m.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2021-12-06 14:02:46
Nors nostalgiškas, bet stiprus paskutinis posmelis.
Lieku tuo, ką dabartis duoda,
negaliu prašyti nieko daugiau –
matau gyvenimą baltą ir juodą,
pasilieku – laikas keliaus toliau.