Klajoju, kur mintys vilioja –
laikas sustojo ties nubrėžta riba,
metai lėtus žingsnius dėlioja
pasilieku  su saulėlydžio žara.

Nenuvyksiu, kur praeitis pasiliko,
neįkvėpsiu tėviškės oro gaivaus,
benešdami naštą pečiai nulinko,
niekas svajonių pynės nenuaus.

Lieku tuo, ką dabartis duoda,
negaliu prašyti nieko daugiau –
matau gyvenimą baltą ir juodą,
pasilieku – laikas keliaus toliau.

2008 – 2021 m.