„Oi, griežle, griežlele mano
Kur buvai šią vasarėlę
Oi, griežle...“
vasaros kaitra
dobilai motiejukai
žvangučiai ramunės
aukojasi mūsų išlikimui
kad šieno glėby
prie kūčių stalo
kartu susėdę
pilni troškulio
rastume tikėjimą
kuris ganys mūsų sielas
pildys lūkesčius
laimins motiejukais
šildys giesmele
pradalgėlės lizdely
užgimusią... šildys
siaubo kupinas
pasaulis pasveiks
mes dalinsimės
duona druska
čia ir dabar
būsim geresni
būsim žemės vaikai
žvangučiais laimingi
žvangučiais
„Oi griežle, griežlele mano
Kur buvai šią vasarėlę
Lankj, lankoj šienelį grėbiau,
Lankj, lankoj šienelį grėbiau“
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2021-12-02 15:56:55
Jautriai sujungėte griežlelę su mumis... bet griežlę dabar gali išgirsti
gal kur užliejamose Nemuno lankose, nes kitur - jai neliko vietos.
Ir ne nuo grėblio, o nuo baisių technikos stebuklų. Taip po truputį
ir mažėjame. Kad ir toliau lankytų gražios mintys!
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2021-12-02 13:03:56
...siaubo kupinas
pasaulis pasveiks
mes dalinsimės
duona druska
čia ir dabar
būsim geresni...
Vilties kupini žodžiai.