Santrauka:
Skiriu poetui Vytautui Mačerniui (1921-1944).
Paklausykime vėjo dainos...
Kaip Šarnelėje šūviai vis plakė.
Ir suskaudo širdis nuo žinios,
Kad jaunystė užgeso lyg žvakė.
Parašei Tu daugybę eilių,
Apipynęs skaisčiausiu žydėjimu,
Neieškodamas žodžių meilių,
Bet palaiminęs juos tikėjimu.
Tik šešėliai laukuos pasiklys,
Nepamatę lemties silueto
Ten, kur tyko mirties taikinys,
Nusitaikęs vežiman poeto.
Vis gilyn tamsą vakaras seks,
Užkalbėdamas amžiną tylą.
Atsimušęs į širdį akmens,
Sielos paukštis į dangų pakyla.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2021-11-11 12:51:08
Jautru, įstabu, prasminga.
S. Stankūno dainą teko gyvai klausytis – irgi artima.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2021-11-11 11:58:57
Tai buvo mano vienas iš mėgstamiausių poetų. Ačiū.
Pačiam V. Mačerniui mėgstamiausias eilėraštis:
https://www.youtube.com/watch?v=vB7GwDMlDg8
Vartotojas (-a): Eiliuotoja
Sukurta: 2021-11-11 10:32:08
Graži dedikacija talentingam poetui. Dėkui.