Santrauka:
Iš ciklo „išbraukta bendru nutarimu“
Ir nuospaudos ant kojų
Kartais – turtas:
Sustoja kelias,
Nesulaukia praraja
Ir net neįtari,
Kad skausmas saugo
Nelyg gerasis angelas tave...
Tyliu,
Žiūrėdamas į nuospaudas ant kojų,
Ir kažkodėl ne joms,
O angelui dėkoju.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Anonimas
Sukurta: 2006-12-20 19:27:26
grazi ir plati mintis, gal net kalediska :)
ir netgi artima :)
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2006-12-20 14:00:09
Ačiū, Barabai. Man visuomet smagu su Jumis susitikti.
Anonimas
Sukurta: 2006-12-20 13:52:53
Tai jau tikrai taip yra. Tiesiog puikus :)
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2006-12-20 12:47:31
Na, Kvasai, Tavyje įpilta daugiau stiprybės, negu konjake ar degtinėlėje.. Neišgarinkite!
Man irgi dažnai nepasiseka įveikti Jūsų minčių vingrybės ir tuomet.. prasideda kalbėjimai Savyje. Į viešumą nesirodau, bijodamas atsiskleisti, kad svarbiausių dalykų jau nesuprantu. Tas "JAU" čia ne šiaip sau..
Tegu Jums būna viskas ko geriausia. Bent truputį daugiau, negu reikalinga.
Vartotojas (-a): mundus
Sukurta: 2006-12-20 11:09:43
išmintingai susakyta, ką čia bepridursi...
Vartotojas (-a): Vėtra
Sukurta: 2006-12-20 08:24:02
Skausmas kartais saugo, kartais kažko moko. Moko tol kol išmosktame. Ir jis kartojasi vis kitais ir kitais pavidalais, kol išgeriame jį iki paskutinio lašo... Gražus, parsmingas eilėrtaštis.
Vartotojas (-a): Pelėda
Sukurta: 2006-12-20 07:26:49
Ačiū, Grėjau. Sėkmės Jums. Jūsų žodžiai gerina rytinę nuotaiką.