Rudens nelaukei? Aš – taip pat!
Bet šis nelaukiamas atėjo,
Ir ant šakų belapių pasikart
Jau bando lapkritinis vėjas.
Pašiurpsta oda nuo minties –
Jau saulė svyra į bedugnę!
Kas tiltą kabantį nuties
Virš prarajos, kur matos dugnas?
Šermukšnių kekės vėlei raus,
Bet nebeguos tavęs jau niekas.
Ruduo – tai priešžiemis žvarbus
Iki užklosto žemę sniegas.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2021-11-03 14:30:21
Ir taip, o ne kitaip – susitaikome ir prisitaikome tiek poezijoje, tiek gyvenime.
Vartotojas (-a): nei_sis_nei_tas
Sukurta: 2021-11-03 13:11:18
Nelaukiama ateis ir žiema.