Rudens nelaukei? Aš – taip pat!
Bet šis nelaukiamas atėjo,
Ir ant šakų belapių pasikart
Jau bando lapkritinis vėjas.
 
Pašiurpsta oda nuo minties –
Jau saulė svyra į bedugnę!
Kas tiltą kabantį nuties
Virš prarajos, kur matos dugnas?                       
 
Šermukšnių kekės vėlei raus,
Bet nebeguos tavęs jau niekas.
Ruduo – tai priešžiemis žvarbus
Iki užklosto žemę sniegas.