pasiklydau
raukšlėtame rudens veide
kreiva šypsena
byrant lietui
skaičiuoju lašus
tai nuovargio ženklas
žvelgiant aukštyn į žvaigždes
ima baimė
aš tuštuma
beribėje erdvėje
kur laiko lygtys suvertos
lyg žemuogės ant smilgų
žinok
dykuma nepažįsta rudens
ir raukšlėto jo veido
kreiva šypsena
bet
beduinai moka bendrauti tyla
ir išgliaudyti pauzes
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): Ramunė Vakarė
Sukurta: 2021-09-23 19:49:14
Visaip skaičiau: ir kaip atskirus trumpukus, ir kaip vientisą tekstą.
Įsiminiau:
dykuma nepažįsta rudens
ir raukšlėto jo veido
Moderatorius (-ė): KitaJūra
Sukurta: 2021-09-21 07:12:15
iškalbinga Jūsu tyla... ačiū