Kas per gražumas vakaro, kai spindi
Margi šešėliai medžių ežere.
Darai kelionėj neplanuotą vingį,
Kad ilgėliau pabūt drauge.
Kad įsidėti atmintin suspėtum
Rūgštoką kvapą sodo obuolių.
Dar šiltą akmenį apeit iš lėto
Ir pavadint gyvenimą skaniu.
Ir padėkot, dėkot, dėkoti
Be žodžių – už kažką brangaus.
Akis užmerkus jausti sotį
Su prieskoniu žvaigždžių medaus.
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Vartotojas (-a): eglute7
Sukurta: 2021-09-13 20:41:02
Kas per gražumas vakaro, kai spindi
Margi šešėliai medžių ežere.
Labai pažįstamas jausmas. Vakarais labai mėgstu vaikštinėti apie tvenkinius ir parke.
Norisi sustabdyti visas gražias akimirkas. :)
Vartotojas (-a): poeta
Sukurta: 2021-09-13 16:01:54
Paskutinis posmas ypač
Vartotojas (-a): baltoji varnelė
Sukurta: 2021-09-13 15:42:32
Kas per gražumas...
Vartotojas (-a): Vasara7
Sukurta: 2021-09-13 09:19:00
labai gražios eilės, tiesiai širdin