Tu tokia tolima ir tokia artima,
Tobulai graži ir nuodėminga,
Gal norėtum būti tiktai paprasta,
Bet labai mylima ir laiminga.
Tas, kas kūrė tave, tiek įdėjo jėgų,
Ir spalvų, ir formų, ir jausmo jūrą,
Ji banguos ir oš, tai dejuos, tai verks,
Tai kvatosis risdamos per bangą sūrią.
Tu jai tiesi rankas ir laikysi apglėbęs,
Ir paėmęs išneši ant smėlėtų krantų,
Glamonėsi ir glausi gintarinį kūną,
Ji tave pakerėjo jausmų gilumu.
poeta
2021-08-07 19:19:02
Komentarai
Atsiprašome: komentarus gali rašyti tik puslapio vartotojai. Registruotis
Moderatorius (-ė): piemenaitė
Sukurta: 2021-08-07 21:02:36
Jaudinančios eilės.
Meilė yra pamatas ant kurio statomi gyvenimo rūmai.